Apie sausą odą

Kas penkto žmogaus oda sausa

Žmogaus oda per savaitę pagamina apie 100 g riebalų, kurie ją sutepa ir apsaugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Tačiau civilizuotas žmogus negali gyventi nesiprausęs. Bent kartą per dieną, o neretai ir dažniau, palenda po dušu, lepinasi vonioje. Sauganti plėvelė nusiplauna kartu su nešvarumais. Odai tenka iš naujo atkurti natūralų apsauginį barjerą. Kai ji to nebespėja, pradeda sausėti – atsiranda pleiskanų, tempimo pojūtis. Sausa oda vargina ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus nuo pat gimimo.

Moksliniai tyrimai rodo, kad sausą odą turi net 20 proc. visų žmonių. Tai nėra liga, kurią reikėtų gydyti vaistais. Tačiau jeigu į problemą nekreipsime dėmesio, jausimės nepatogiai dėl niežėjimo, pleiskanojimo ir bėrimų. Kad ir kokios priežastys būtų sukėlusios odos sausumą, atminkime: tokią odą prižiūrėti reikia kiek kitaip, nei sveiką.
 

Kaip suprasti, kad odai trūksta drėgmės

Oda pradeda šiauštis: pleiskanoti, šerpetoti, rausti, niežėti, atsiranda smulkių dehidratacinių raukšlyčių. Šie požymiai rodo, kad oda netekusi drėgmės (kitaip – dehidratuota). Klaidingai manoma, kad jei oda riebi, tai ji per šildymo sezoną nedžius ir nepleiskanos. Šiaušiasi ir pleiskanoja visų tipų oda – sausa, riebi, mišri, normali. Pirmiausia pamatome, kad šiaušiasi veido oda. Natūralu – ji mažiausiai apsaugota nuo temperatūrų pokyčio. Juk kūno odos temperatūrą stabilizuoja drabužiai, o veido oda visą laiką „nuoga“. Tačiau ir kūno oda parodo, kad jai šildymo sezonas nepatinka: pleiskanojančių salelių, paraudimų atsiranda ant šlaunų, blauzdų, išorinių rankų paviršių. Sausėja ir skylinėja padų oda, kulnai.
 

Maudymas

Jeigu jūsų ar vaiko oda sausa, pasistenkite dar labiau nepažeisti apsauginio odos barjero. Nei kasdienei higienai, nei maudymui nepatariama vartoti muilo. Nors etiketėje gali būti nurodyta, kad muilas tinka vaikams ir kūdikiams, tačiau jis tinka tik normaliai sveikai odai. Sausą odą geriausia prausti sindetais. Sindetiniai odos valikliai gali būti skysti arba kieti, visi jie yra bešarmiai, o PH atitinka 5,5. Sindetai putoja neblogiau už muilą.

Maudymui galite naudoti ir vonios aliejų. Pabandžiusios šią priemonę mamos labai ją pamėgsta, nes aliejukai maloniai padengia odą riebia plėvele.

Jei yra galimybė, maudymui rinkitės ne vandentiekio vandenį, o minkštesnį. Kur kas kokybiškesnis vanduo teka naudojant vandens filtrus, kurie įmontuojami visam namui ar atskiram butui. Kietas vanduo erzina odą. Nuprausus ir nušluosčius vaikutį, jį reikia kuo skubiau ištepti emoljentu (tepalu, kremu, pieneliu ar aliejumi). Rezultatas geriausias, jei tai suspėji padaryti per 3 minutes, kol oda dar drėgna. Tai padeda atstatyti pažeistą apsauginę plėvelę.

Lygiai taip pat reikėtų elgtis lankant baseiną. Chloruotą baseino vandenį būtina kruopščiai nuprausti po dušu naudojant sindetą, tada vaiką gerai nušluostyti ir greitai sutepti.
 

Laukas

Mamos, kurios augina alergiškus vaikus, pastebi, kad žiemą bėrimai būna gausesni, ilgiau gyja. Tačiau alergiškam vaikui reikia gryno oro, todėl šaltesnėmis dienomis būtinai veskite vaiką laukan. Tik tinkamai paruoškite odelę prieš eidami pasivaikščioti.

Eidami į lauką, būtinai patepkite atviras odos vietas apsauginiu kremu. Nebijokite riebaus tepalo užtepti ir ant alergiškos, išbertos vaiko skruostukų odelės – jis tikrai nepakenks, tik apsaugos nuo šalčio.
Priminsime, kad nuo šalčio saugo tik specialūs vaikams skirti riebūs kremai ir tepalai. Mamų kosmetika jokiu būdu netinka! Kremu ar tepalu vaikutį reikėtų ištepti valandą laiko prieš pasivaikščiojimą. Kosmetinė priemonė turi visiškai įsigerti į odelę, jos turi nebesimatyti ant odos paviršiaus. Jei vaiko oda dar blizga – į lauką per anksti.

Tie vaikučiai, kurie gimsta žiemą, lieka truputį nuskriausti – jie beveik negauna gryno oro. Šaltą vėjuotą dieną vežti naujagimio į lauką nepataria nei pediatrai, nei odos gydytojai. Tada jau geriau ilgiau vėdinti vaiko kambarį ar truputį pabūti balkone, kuris apsaugotas nuo vėjo.