Mitai ir faktai apie sausą odąSausa oda vargina ir sveikus asmenis (ypač mažus vaikus bei vyresnio amžiaus žmones), ir sergančius odos bei kitomis ligomis. Sausa oda būna dėl sutrikusios odos epidermio barjerinės funkcijos. Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys. Jei sausumas didėja, oda parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, pro kuriuos gali patekti įvairių aplinkos medžiagų, alergenų, patogeninių mikroorganizmų ir sukelti uždegimą. Per sausą ir pažeistą odą lengviau patenka įvairios sensibilizuojančios cheminės medžiagos, kurios gali sukelti alerginį kontaktinį dermatitą. Keletas tyrimų parodė, kad per pažeistą odą sergantieji atopiniu dermatitu gali įsijautrinti inhaliuojamiems alergenams (pvz., namų dulkių erkutėms), o tai gali skatinti respiracinių alergozių (bronchų astmos, alerginio rinito) vystymąsi. Sausos odos priežastysOdą sausina įvairūs išorinės aplinkos veiksniai: maža santykinė oro drėgmė, stiprus vėjas, šaltis, karštis, ultravioletiniai spinduliai. Odos sausumas ir pleiskanojimas sumažėja vasarą (šiltas, drėgnas oras) ir sustiprėja žiemą (šaltas, vėjuotas oras, dėl centrinio šildymo sumažėjusi patalpų drėgmė). Yra ryšys tarp vandens kiekio raginiame sluoksnyje ir aplinkos ore. Odą sausina netinkama jos priežiūra: dažnas prausimasis, ypač karštu vandeniu ir naudojant šarminės reakcijos muilus, odos trynimas šiurkščiu rankšluosčiu. Odos sausumą didina kontaktas su dirgikliais: cheminėmis medžiagomis, skalbimo milteliais, indų plovimo, patalpų valymo priemonėmis, dūmais, įvairiomis medžiagomis, esančiomis parfumerijos produktuose. Daugumoje muilų ir valymo priemonių yra natrio laurilsulfato – detergento, pasižyminčio iritacinėmis savybėmis. Įtakos odos sausėjimui turi paveldimumas, natūralus odos senėjimas, vitamino A trūkumas maiste. Tam tikrų profesijų žmonės, kurie daugiau kontaktuoja su šarminiais muilais ir detergentais (namų šeimininkės, indų plovėjai, skalbėjai, chirurgai ir kt.) ar su organiniais tirpikliais, valikliais, iritacinėmis statybinėmis medžiagomis (mechanikai, statybininkai ir kt.), skundžiasi per dideliu odos sausumu, niežėjimu, tempimu. Oda išsausėja sergant endokrininėmis ligomis (cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis), odos ligomis (ichtioze, atopiniu dermatitu, žvyneline ir kt.). Chemoterapija, hemodializė, retinoidų, diuretikų vartojimas taip pat sausina odą. Epidermio barjerinės funkcijos reikšmėSausa oda yra susijusi su pablogėjusia odos barjerine funkcija ir padidėjusiu vandens netekimu. Epidermis vaidina didelį vaidmenį odos barjerinėje funkcijoje. Epidermio ląstelės (keratinocitai) nuolat atsinaujina iš epidermio pamatinio sluoksnio. Nuo pamatinio sluoksnio atsidalijusi ląstelė diferencijuojasi, kol suragėja ir nusilupa. Epidermio ląstelės visiškai atsinaujina per 26–28 dienas. Raginis epidermio sluoksnis yra tikrasis odos barjeras. Jis sudarytas iš negyvų bebranduolių suragėjusių ląstelių (korneocitų) bei iš lipidų ir baltymų sudarytos medžiagos, kuri atlieka sujungiklio vaidmenį. Korneocituose yra medžiagų, vadinamų natūraliu drėkinamuoju faktoriumi, kuris sulaiko vandenį ląstelių viduje. Dėl didelio vandens kiekio korneocitai paburksta, sumažėja „ertmių“ raginiame sluoksnyje dydis ir skaičius, todėl nesusidaro odos įtrūkimų. Epidermio lipidai atlieka barjerinę funkciją, didina gebėjimą prisijungti vandenį, reguliuoja ląstelių deskvamaciją. Normalus raginis sluoksnis turi daug drėgmės. Sveikos odos epidermio raginiame sluoksnyje yra apie 15–30 proc. vandens, jei jame vandens yra mažiau nei 10 proc., oda sausėja. Odos lankstumas ir elastingumas tiesiogiai susijęs su vandens kiekiu epidermyje. Atopinis dermatitas yra dažna odos liga, ypač vaikams. Sergantieji atopiniu dermatitu kenčia nuo odos sausumo, varginančio niežėjimo. Tyrimai rodo, kad sergančiųjų atopiniu dermatitu odai būdingas sumažėjęs vandens kiekis raginiame sluoksnyje, padidėjęs transepiderminis vandens netekimas (tiek sausoje, tiek kliniškai normalioje odoje), sumažėjusi vandens sujungiamoji galia, epidermio lipidų kiekio, metabolizmo sutrikimai, labai maži korneocitai, kurie gali padidinti „ertmių“ skaičių raginiame sluoksnyje. Šie duomenys rodo, kad sergančiųjų atopiniu dermatitu odos struktūra bei jos barjerinė funkcija yra pažeista. Emolientų sudėtis ir savybėsNuo senų laikų sausa oda buvo tepama aliejais ir riebalais. Šiuo metu galima įsigyti įvairių emolientų. Emolientai – tai odą minkštinantys bei drėkinantys preparatai. Svarbiausia emolientų sudedamoji dalis yra lipidai, kurie gali būti gyvuliniai (pvz., lanolinas), augaliniai (linolio rūgštis, įvairūs aliejai), mineraliniai ar sintetiniai. Lipidai sudaro 20–40 proc. preparato svorio. Emolientuose taip pat yra emulsiklių, kurie užtikrina emulsijų stabilumą, bei konservantų (pvz., benzoinė rūgštis), kurie išsaugo preparato stabilumą, pailgina jo tinkamumo trukmę ir neleidžia daugintis bakterijoms.
|